Gal tiesiog gana sakyti NE?

Autorė: Paulina Rūgytė

Gyvenimas yra netikėtų situacijų, keistų sapnų, ne laiku priimtų sprendimų ir didelių norų kratinys. Dažnai, tikrai labai dažnai sakau „ne“. Tiek sau, tiek kitiems. Kažko atsisakau dažnai iš baimės. Nes kažko nežinau, nemoku ar nesuprantu, kartoju, kad nemėgstu ir pan. Vertėtų paskaičiuoti kiek kartų per savaitę kažkam pasakau „ne“. Tačiau kartais galvoje susisuka keisti sprendimai, o jie ima ir pagyvina kasdienybės horizontus.

Pavyzdžiui, susitikom su seniai matyta drauge, o kaip tik tuo metu lauke pradėjo pilti kaip iš kibiro. Ką mes darom? Imam kavos puodelius ir per visą tą liūtį žingsniuojam takeliais iki Kauno marių, sėdim prie žydinčio vandens, mirkstam ir laukiam kol kava prasiskies su lietumi.* Nes #whynot?

Arba, kai ketvirtadienį grįžau po darbo vos velkanti kojas, sugalvojau, kad penktadienį reikia atsikelti 6:00. Nors man niekur nereikia ir galėčiau miegoti puse dienos.** Nes #whynot?

Dar vienas atvejis buvo, kai atsidariau dėžę, kurioje laikau savo atvirukų kolekciją ir supratau, kad atėjo diena juos kaip nors panaudoti. Įsijungiau kompiuterį ir užsiregistravau postcrosing.com. Nusiųsiu kam nors laišką į užsienį parašydama gražių žodžių ir linkėdama gražios dienos, net jei už lango griaudžia griaustiniai.*** Nu nes #whynot?

Kartais tą visur naudojamą neiginį „ne“ galima paversti šiek tiek pozityvesniu ir klausti savęs: „Na kodėlgi ne?“ Laikas sukurti sau prisiminimų.

* p.s. aš negaliu pakęsti lietaus.
** ankstyvi rytai man kirvis. Mėgstu miegoti puse dienos.
*** bijau kalbėti angliškai. O kaip rašyti baigiu pamiršti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *